Regjistroni domainin tuaj .al

Ethmologjia e Emrit Shqipja

Shkruar nga:  
Postuar më: 5 vite më parë

Ethmologjia e Emrit Shqipja
Ethmologjia e Emrit Shqipja

FLAS SKIP

Skipja – est fjala krysore nomuse omtare – oma nom, qe krijoi linguinomin –nomimin per guhen – Skipja ( spikja skipe - guha skipe), oma nom, qe krijoi antroponomin – skiptar – dhe oma nom, qe krijoi toponomin – Skipnia - Skipėria



Shqipja – ėshtė fjala kryesore emruese amtare – ėma emėr, qė krijoi linguinomin – emrimin pėr gjuhėn – Shqipja (gjuha shqipe), ėma emėr qė krijoi antroponomin – shqiptar - dhe ėma emėr, qė krijoi toponomin – Shqipėria.

Shqipja ėshtė – Oma qė omnon- Ama qė amnon-emnon – Ėma qė emron, tri shprehjet kryesore, qė pėrcaktojnė gjuhėn nė linguistikė:

Antroponomi – emrimi I njeriut – shqiptar pjestari I popullit shqiptar, populli shqiptar, kombi shqiptar, atdheu shqiptar…Prej tė cilit antroponom - shqiptar, u formuan fjalėformimet shqipe: shqiptari, shqiptare, shqiptarja, shqiptaria, shqiptarizma, shqiptarizimi, shqipėrim-I-e-et, shqipėron, shqipėrues-I-e-it-et etj.

Toponomi – Shqipnia-Shqipėria emrimi I vendit, tokės – atdheut.

3. Linguinomi – spikja skipe – guha skipe – gjuha shqipe – Tė folurit shqip, folja shqipe, shkrimi shqip, e qė me – spikja skipe - nėnkuptohet – shpikja, zbulimi, si spikatje, spikamė, e spikatur – e persosur, zbulimi I spikatur pėr tė folurit e gjuhės, shpikje e spikatur (spikje e spikatur), tė folur tė persosur.

Shqipja – si fjalė shqipe, ėshtė emrimi prej tė cilit rrodhi dhe u formua si fjalė-emėr pėr shqiptarin, me tė cilėn fjalė, nėnkuptohet - zogu – emėr shpendi, zogu I qiellit – shqipoja (gege-shqipe), shqiponja (toske-shqipe), shqipja (pėgjithsisht, nė gjuhėn shqipe), prej te cilit emėr morėn emrin shqiptaret – shqiptari – Shqipėria – Shqipja – gjuha shqipe.

Ėmrimi I Zogut tė Qiellit nė gjuhėn shqipe tė vjeter ėshtė – skifter, skifteri, skifterat – kurse me ndryshimin e tingullit tė lashtė illiro-pellgas tė zanores – I nė – Y, rrodhi emrimi – skyfter-skyfteri-skyfterat. Ky ndryshim tingullor I zanores – I, nė – Y, krijoi shumė

probleme linguistiko-ethymologjike edhe nė vet emrin – shqipja-shqypja, shqipoja-shqypoja, shqiptari-shqyptari, Shqipnia-Shqypnia.

Por, kėtė ndryshim tė tingullit, zanores – I, nė – Y, duhet kuptuar, vetėm, si njė ndryshim fonetik dialektor, tė cilin e hasim edhe nė shkrimet e disa rilindasve tanė, pėrkundėr gjuhės sė folur – dhe duhet tė mbėshtetemi nė Shqipen e Vjetėr apo Illirishten e Re.

Fjalėt e hershme shqipe – skifter, skifteri edhe para atyre emėrtimeve edhe mė tė lashta – skipter, skipteri, skiptar, skiptari pėr emrin – shqiponja, na ēojnė drejtė kah fjala emėrtuese illiro-pellgase – skip, qė lidhet direkt me SKIPE THOTI krijuesi i hieroglifeve botėrore dhe krijuesi i Alfabetit tė Skipes Parė – si bartje e Atllantishtes, gjuhės sė atllantėve, pas Pėrmbytjes sė Atllantides dhe sjelljes sė saj nė brigjet e Nillit, ku Thoti Skipe, solli pėcaktimin e Gjuhės alfabetike, si gjuhė me alfabet tė vetin, qė njihet – Alfabeti I Thotit; pre tė cilit u formuan tė gjitha alfabetet e gjuhėve tė lashta…


Kjo trashigimii evolutive e fjalės sė lashtė shqipe ballkanike – SKIFTER – SKIPTER - SKIPTAR ėshtė aqė e lashtė, sa na ndajnė shumė periudha historike edhe shumė para asaj Parahistorisė, tė cilėn ne e quajmė, si koha parahistorike, deri tek alfabeti I Thotit, Thotishtes – skip spik.

Fjala e gjuhės shqipe tė vjetėr – skifter, skipter-skiptar, e cila edhe sot flitet tek shqiptarėt ballkanas, pas emėrtimit tė shqiptarit – shqiptar dhe vendit tė shqiptarėve – Shqipnia - Shqipėria, rrodhi emrimi mė I vonė, tė cilin e planifikuan tjerėt e jo shqiptarėt, si dedikim oriental. Anipse, qėllimi ishte tė lidhet me emėrtimin e Skipes Parė, tek Thoti Skipe. Ky emėrtim solli shumė probleme interactive linguistike, sidomos nė Fonetikėn Historike.

Emri me tė cilin lidhet emėrtimi I zogut qiellor – skipe, skipja – si personifikim lingistiko-historik dhe lingui-etnogjenetik, pėr shqiptarėt

shqipoja, shqiponja, si emėrtim mė I afėrt logjikisht me emrin – shqiptar dhe si symbol I trimėrisė, guximit, symbol I lirisė nė flamurin shqiptar, shqiponja me dy krerė – ku dy kokat, symbolizojnė Gegėn dhe Toskėn – Gegėninė dhe Toskėrinė, si dy krena nga Njė Trup I Atdheut shqiptar. Ky emėrtim shqipe, shqipja, shqipoja, shqiponja u bė pėr shkak tė gjeneralizimit tė emrit nė fjalė, si pėrgjithėsim morfologjiko-linguistik dhe gjeolinguistik, si: antroponom, toponom dhe linguinom.

Tash, shtrohen pyetje madhore, tė cilat nga gjuha e sotme shqipe balkanike, na shpiejnė nė njė fono-morfologji historike tė veēantė, nė tė cilėn ėshtė njė fonetikė historike e posaēme, sipas sė cilės edhe u bė shkakėtare kryesore, qė mos tė njihet botėrisht sot vet emėrtimi antroponomistik – shqiptar dhe emėrtimi toponomastik – Shqipnia, Shqipėria, as tė njihet gjuhė shqipe – por tė njihet nė botė, si – alban, gjuha albane dhe toponomi – Albania.

Sipas George Fred Williams-it, pėr emėrtimin e hershėm tė vendit tė shqiptarėve, Toka e shqiptarėve, thotė: “Alvanon” ishte njė krahinė e vogėl e kėtij vendi, prej tė cilės, pushtuesit I dhanė emrin – Albania nė shekullin e Dytė ( shek. II-tė e.r.) Emri I kėtij vendi ėshtė – ‘Shqipėria’, dhe populli I saj quhet ‘ shqipėtar’, dmth. Toka dhe bijtė e shqiponjės (Eagle)”. Kėshtuqė Williams-I, nuk e ka fjalėn pėr emėrtimin – Albania, por pėr emėrtimin – Skiperia, Shqipėria, Toka e Shqipeve, ashtu sikur Gustav Meyer-I nė veprėn e tij - Das Land der Skipetaren – Vendi I shqiptarėve, duke potencuar strukturalisht lidhjen gjenetiko-linguistike tė shqiptarėve me shqipen, shqiponjėn, e jo me lidhje nė emėrtimin – Albania, por, me emėrtimin – Skiperia.

A flitet e shkruhet drejtė - nė gjuhėn e sotme shqipe, fjala – shqipe sipas kėtyre variantave tė lartpėrmendura linguistike e fono-morfologjike tė vet rrėnjes sė saj dhe sipas kompozitave nė fjalė, qė burojnė nga ajo rrėnje linguistike nga skipe nė shqipe dhe

Sa ėshtė e afėrt, kjo fjalė e gjuhės shqipe – shqipja me atė skipja nė gjuhėn e Skipes sė Parė prej tė cilės edhe u formua, si bija e skipes illire, apo Illirishtes sė lashtė pellgazgjike – si Ama e Shqipes? Prej tė cilės spikje skipe – guhė skipe-illire u lind Shqipja, ashtu sikurse u linden gjeneratat epokale pellgazo-illiro-shqiptare – duke u bazuar nė emėrtimet e origjinalitetit morfologjik, si origjinalitet linguistik: shqipe, shqipja – shqipet (si shpend – zog, zogjė – zogu, zogjėt) dhe shqipe, Shqipja (si gjuhė)! Kjo alternativė linguistike u bė nė vend tė fjalėve emėrtuese tė lashta – skipe, skipja, skiptar, skipetar, Skipnia, Skiperia!

Cila ishte fjala e parė e gjuhės illire-pellgase tė stėrlashtė, e cila pėrcaktonte vet emėrtimin e emrit – shqipe, shqipja (si emėr shpendi, zogu) dhe nga e mori illirishtja atė fjalė-emėr, pėrveēse nga emėrtimi I lashtė – skipe, skipter, skiptar, nga Thoti Skipe I cili fliste pikėrisht Shqipen e rrėnjeve tė lashta tė vet Shqipes sė Vjetėr, qė flitet sot nė ballkanin illirik?

E cilės gjuhe ishte fjala shkencore Aquilla, e cila pėrcakton emrin e zogut (Aquilla chrysaetus) si shpend tė madh tė familjes Aquillidae (Akuillida) dhe ēfarė do tė thotė vet kjo fjalė – akuilla nė gjuhėn e sotme shqipe? A mundet Shqipja ballkanike, ta pėrcaktojė fjalėn – aquilla me vėrtetėsinė mė tė madhe, qė nuk ka mundėsi spjegimi tė saj sot, asnjė gjuhė tjetėr indo-evropiane?

Sa ėshtė e ngjajshme fjala e vjetėr – skifter, skipter, skiptar e Shqipės sė Vjetėr ballkanike, nė bazė tė rrėnjes sė kėsaj fjale – skif, skip me atė fjalėn e lashtė – skip, skipe, Thoti Skipe? Edhe si emėrtim I shpendit (skifteri, skifterat – skipteri, skipterat, skiptari, skipterat) edhe nė shprehjet e sotme tė gjuhės shqipe (pėr njeriun) – ‘ashtė djalė skipter, skiptar I zoti; luftoi si skiptari; ka sy skiptari; ka guxim skiptari; ai (tė) ta grabitė sikur skipteri; (shprehje gegėnishte-shqipe).

Poashtu, tek arbėreshėt e Italisė fjala – skipe, skipetar, Skiperia argumentojnė fono-morfologjikisht dhe lingui-historikisht, si shprehje tė lashta, tė ruajtura, thesare tė ēmueshme – si fjalė tė arta, kur I thohen dikujt nė veēantii, nė shenjė admirimi: ‘ a je skipetar’; skipetar, moj skipetare; skipe etj.

Dardhanėt e Toplikut, deri vonė para Luftave nė Toplik (Toplicė), kur u bė spastrimi etnik I shqiptarėve prej tokave tė veta, nga serbo-rusėt (1874-76) nga barbaria sllave – Dardha (Krushevci), Gurshumi (Kurshumlia), Kreshtabardha (Kopaoniku), Naissa (Nishi) etj. kėto vende shqiptare, tė banuara me shqiptarė, ku ėshtė folė gjuha shqipe – guha skipe, i kishin shprehjet shqipe – Flas skipas!; Po t’flas skipas!; Fol skipas!; U lidhen skipas!; Luftojmė skipas!; Lidhnu skipas!; Kape skipas! Po t’thom skipas! Besa skipas! etj.

Shqipja, shqiponja, si emėr shkencor njihet – Aquila, e cila fjalė pėrcaktohet nga shqipja e vjetėr, - Aku+illa= Akuilla, ku fjala e pare e kompozites i.e. e gjenerale (botėrore), ėshtė kuptimi – aku-akuj-akull, akulli, ku nė latinishten mori kuptimin – aqua = ujė, uji – akulli ėshtė uji nė lat. Dhe pjesa e dytė e kompozites – illa – Aqu+illa, kjo rrėnje – illa – ėshtė kuptimi pėr illin, lidhje illirishte.

Pra, Aquila, emri shkencor I shqiponjės (Aquilladae), kuptohet, zogu I cili jeton nė vende tė ftofta, me acar e akull, jeton nė vende ku nuk hjeket kurrė bora e akulli, nė alpet shqiptare, nė Evropėn veriore, Himalaje, Amerikė – shpend I fuqishėm I maleve, jeton nė shkrepa tė vrazhdė, tė rrėpinjtė thikpėrpjetė lartėsi e shpella tė ashpra e tė acarta (tė ftofta akull), nė akuj, akull atje ku ėshtė e paarrijtshme (jeton deri nė 70 vjet). Shqipja, Skipja, Aquilla lypė akullnaja nė lartėsi tė mėdha bjeshkore, alpike, jeton atje ku ėshtė ftoftė – akull, akuj – Aquilla.

Pirroja, mbreti I Epirit illirian, njė nga gjeneralėt mė tė njohur tė Historisė Botėrore, u quajt – Aquilla Pyrro (Skipja e Burrit) Pirro Shqipe – Pirro Shqiponjė qė ky emrim iu ka dhėnė vetėm burrave skipetarė, bijve tė Shqipes, pėrkah tė ēmuarit tė guximit, trimėrisė, heroizmit tė pashoq, nė beteja, nga historianėt antik (Che sovra gli altri com Aquilla vola – Qė pėmbi tjerėt, si Shqipe-Skipe fluturon)!

Poashtu, heroi kryesor I veprės sė Homerit nė Illiadhė (Iliadė) – Akili, ėshtė emėrtim I gjuhės skipe-illire – Akilli, qė lidhet direkt me kuptimin e Skipes – Shqipes, shqiponjės – Aquilla – Akilli – Akili, ashtu sikur e gjithė vepra homerike ėshtė histori illire, ashtu, sikur edhe vet Homeri ishte illir – Homeri hillirian, I cili u pėrvehtėsua nga grekėt.

Fjala – skip, skipe (scip, scipe), e cila pėrcakton emėrtimet e sotme shqipe SHQIP, SHQIPE ėshtė emri shumė I lashtė edhe para linguistikės indo-evropiane, skip, skipe, ėshtė emėrtimi qė prinė nė Linguistikėn Gjenerale. Vet fjala – skip, skipe (shqip, shqipe), ėshtė ajo e Para skip, skipe vetėm qė e kemi alternocionin fonetik tė dy tingujve tė Shqipes sė sotme – S = SH – K=Q tė marrur indirekt nga Latinishtja – q=k lat.=ku (q) latine, ne e theksojmė – q shqipe, nė vend tė, bile, shkipe, ne e kemi – shqipe.

Alternocioni fonetik nė Shqipen u bė – S=SH nė gjuhėn e shkruar shqipe, me Kongresin e Manastirit (1908-10), duke u bazuar nė tė folmet dialektore, nė shumė shkaqe pa baza ethymologjike, qė ngatėrrojnė gjurmimet shkencore, ashtu sikurse nė dytingullorėt tjerė alfabetike, si tokzanore dytingujsh, tė pėrngjitura nė njė tingull sikurse janė: g – gj, s – sh; d- dh, n-nj, x-xh, z-zh, t-th, tė cilat nuk pėrdoren (pėgojėn) nė vende tė caktuara, aty ku duhet theksuar drejtė, por - tė cilat kanė krijuar probleme ethymologjike, pikėrisht nė ato fjalėt mė kryesore tė gjuhės, kur ėshtė nė pyetje lidhja e Shqipes me illirishten, pėsa I pėrket pėrcaktimit tė drejtė shkencor. Kemi shėmbujt e tillė: skipe=shqipe; guha=gjuha; guni-gjuni; geo=gjeo; gua=gjua; skrola=shkrola, shkronja; skripi-skrimi=shkrimi; skolla= shkolla; skolastika – shkollimi I lire sokratik nė grupe etj.

Ashtu sikundėr kemi rastet e ndryshimeve fonetike si alternocione nga e kundėrta e kėtyreve, qė ne I theksojmė ashtu sikur sllavėt nė mungesė tingujsh gjuhe pėrkatės nė fonetikat e tyre sllavishte, e qė krijoi probleme hulumtimi linguistik sikurse: ethymologi=etimologji; ethymologu=etimologu; methodika-metodika; theo-teo; theolog-teolog; mythologji=mitologji; mythi=miti; mythike=mitike; methodė=metodė; orthografi=ortografi; psikotherapi=psikoterapi; kuzina (vendi ku zina, ku zihet gjella)=kuzhina; Pantheoni=Panteoni; uthopia-utopia; theist=teist; atheist=ateist; politheist=politeist; monotheist=monoteist; these=tezė; theori=teori; theater=teatėr etj.

Fjala – skipe, nga skipja illire (shqipja illire) para i.e. krijoi fjalėt tjera me burim nga ajo: skip – shqip; spik – tė folur, folja, spik-spikatje-spikamė-spikama, I,e,tė spikatur-a; persosje, persosshmėria e njeriut, qė I kemi kėto kompozita tė sotme shqipe, si nivel I lartė pune, diturie, shkathtėsie; poashtu: skrip – shkrim; script-I, skriptet, skriptorja etj.

Fjala – shqip rrjedhė nga fjala – skip, e gjuhės shqipe-illire (guha skipe-illire), spika skipe, e cila rrodhi nga psika skipe, ku skrola skipe (scroll) ėshtė emėrtimi mė I lartė shkencor nė Genesis (Gjeneza): scroll 1, scroll 2…cka e karakterizon shėnjtėrinė e shqipes, fjalė e parė qė I prinė thėnjeve mė tė spikatura tė kulmit tė diturisė sė njeriut – Librat e Genisit…

Nė gjuhėn e folur popullore shqipe ballkanike, kemi emėrtimet e vjetra pėr shkronjėn – shkrola, shkrojla, shkrolė, shkrollė, shkrolla, shkrollat por tė ndikuar nga ndryshmi I tingullit s=sh, sepse pleqėt thonė me s - skrolė, skrola, skrolat e skipes, skrola skipe etj.

Shqip=Skip, shqiptar=skiptar, janė dy shprehje tė ndryshme fonetikisht, kurse me kuptim tė njejtė, qė pak, ose aspak thuaja, nuk ėshtė shkruar nga linguistėt tanė, e qė kanė pasė mundėsinė reale, ta pėrcaktojnė drejtė, bile nė Kongresin e Manastirit (1908), aty ku me ndkimet e tė dy anėve tė forta tė Dy Portave, me ndikim tė kohės, shumė raste tė ndryshimit tė tingujve tė alfabetit tė gjuhės shqipe, krijuan probleme dhe kėto probleme droj do tė mbesin therrėlinguistike, qė pėngojnė nė gjetjen e udhėve tė shkurta, pėr nė Dardhanishten e Lashtė illire…


Me therminin – shqipe, tek Shqipėria, nuk mund tė vijojmė gjurmimet deri nė gjuhėn e pare – skipe, kurse me atė – SKIPNIA, ose SKIPĖRIA, mund tė lidhemi deri tek – skip spik, tek guha skipe, Skipja e Thotit, e cila merret sot linguistikisht, si fillesa e gjuhėve botėrore tė para: Thoti trismegist – Hermes I Madhėsisė sė Trefisht. Ku kjo shprehje – Trefishe, Mendoj se ėshtė Treshi I Gjuhėve tė Para Botėrore – kuni, kina e Indi (gjuha Kuniforme – Cuneiform Language), gjuhėt indase dhe kineze e tė Lindjes sė Largėt – pėr kėtė arsye thirret – Hermes Trismegist, Thoti.

Nga : dardania.de

Regjistroni domainin tuaj .al

Reklamat

Pronat e Fundit


  • domain shqiperia

Video

Lajm dhe tema t nxehta

AKTUALITET

TEMA TË NXEHTA

KULTURA

Albforumi